išvėksėti — intr. KŽ vėksint išeiti, išbėgti: Nečius supykęs išvėksėjo Š. Kur močia ejo, te išvėksėjo ir vaikai paskui Trgn. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kalbėti — kalbėti, kal̃ba (kal̃bi Lz), ėjo J; SD156, R, MŽ2122, M 1. tr., intr. galėti kuria kalba reikšti mintis; žodžiu reikšti savo mintis, jausmus, išgyvenimus, šnekėti: Kalbos mokslas turi reikalo su normaliais žmonėmis, mokančiais kalbėti, o ne su… … Dictionary of the Lithuanian Language
nečis — nẽčis, ė smob. (2); RtŽ = nečius … Dictionary of the Lithuanian Language
pratylėti — 1. intr. NdŽ prabūti tylint: Pratylėjo nieko nesakęs DŽ1. Visi pratylė[jo], niekas nieko nesakė Dglš. Visą kelią pratylėjo kaip nečius Sb. 2. intr., tr. nieko neatsakyti, nutylėti: Pro šalį praėjo, pratylėjo Mrj. Kai prašiau pinigų – pratylėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėkčioti — vėkčioti, ioja, iojo 1. tr. Š, NdŽ neaiškiai kalbėti, mikčioti: Nečius kažin ką vėkčioja, negalim suprasti Š(Sl). 2. intr. KŽ rėkti kūdikio balsu, verkšlenti: Vaikas lopišė[je] jau vėkčio[ja] Kltn. Kai vedžioju, dažniausiai pradedu pirmučiausiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvėksėti — intr. 1. Š, KŽ vėksint įeiti, įbėgti. 2. refl. KŽ įsileisti vėksėti: Nėčius papykęs kad įsivėksėjo, tai net visi juokais ėmė leipti Š. vėksėti; atvėksėti; įvėksėti; išvėksėti … Dictionary of the Lithuanian Language